skyrumas

skyrùmas sm. (2), skirùmas (2) NdŽ → skyrus: 1. Jisai visados skyrumą laikęs tarp savo žmonių ir pagonių RBEst8,6(priedas). Kas do skirumas tarp sutrynimo širdies tobulo ir netobulo? brš. 2. Pasitraukdavo draugui iš akių ir kambary ieškodavo skirumo Vr. 3. skaidymasis, skilimas: Klodinis skirumas GTŽ. [Bazaltui] būdingas stulpinis skirumas LTEII53. 4. Plyšeliai uolienos masyvą suskaldo į atskirus luitus, kurie vadinami skirumais rš.